Kas ta pogimdyminė dula ir kodėl tau reikia apie ją žinoti

Vis daugiau tėčių ieško informacijos, kaip galėtų padėti savo partnerei nėštumo, gimdymo, ir pogimdyminio laikotarpio metu.

Ne visos šeimos turi prabangą prašyti pagalbos senelių ar kitų artimųjų, nes šie arba gyvena toli, arba dirba, arba tiesiog būna ir taip, kad šeimos dėl įvairiausių priežasčių tiesiog nepalaiko ryšių su giminaičiais.

Jeigu vyras dirba, o pagalbos iš šono nėra, visas vaiko priežiūros krūvis tenka naujai ką tik pagimdžiusiai mamai. Na, o jeigu kūdikis ne pirmas, ir šeimoje auga daugiau vaikų, galima tik įsivaizduoti, su kokiais sunkumais susiduria jauna mama.

Ir čia verta paminėti pogimdymines dulas, kurios gali tapti tikru išsigelbėjimu visai šeimai.

Šiandien kalbiname pogimdyminę dulą Živilę.

– Živile, kas yra pogimdyminė dula ir kuo ji skiriasi nuo dulų, kurios dalyvauja gimdymuose?

Gimdymo dula padeda moteriai pasiruošti gimdymui, dalyvauja gimdyme ir apsilanko kelis kartus po gimdymo. Tuo tarpu pogimdyminės dulos veikla susijusi su pagalba moteriai tik po gimdymo. Paprastai pagalba užtrunka nuo 3 iki 6 mėnesių. Intensyvumas įvairus, pagal moters poreikius – gali būti, kad pagalbos reiks kasdien, bet tik pirmą mėnesį, o gali būti ir kelis mėnesius po 2-4 val per savaitę. Viskas priklauso nuo to, kiek ir kokios pagalbos mamai reikia. Bet pagrindinis pogimdyminės dulos tikslas – padėti mamai adaptuotis prie naujos realybės ir padėti, būti šalia, kai jai bus sunkiausia.

– Kuo pogimdyminė dula skiriasi nuo auklės?

Labai dažnas klausimas.

Pagrindiniai skirtumai yra tokie:

• Pirmiausia tai yra pagalba mamai, visas dėmesys skiriamas jai, auklės atsakomybė – mažylių priežiūra.

• Kitas skirtumas – auklėms trūksta žinių apie kūdikių priežiūrą, todėl daugiausiai jos dirba jau su paaugusiais vaikučiais, o dula po gimdymo gali pasirūpinti kelių dienų mažyliu, nes turi reikiamų kompetencijų.

• Dar vienas skirtumas – auklė paprastai ateina, kai mama pradeda dirbti, todėl jos darbo laikas ilgas – 4 - 6 val. Dulą galima įvardinti kaip „valandine aukle“, nes paprastai ji būna su vaikeliu apie 2 val, paprastai tik tada, kai mama turi kažkur išeiti ir sutvarkyti neatidėliotinus reikalus.

– Kaip ir kada pradėjote savo veiklą ir kas paskatino imtis pogimdyminės dulos veiklos?

Prieš 5 metus baigiau gimdymo dulų mokymus. Bet po praktikos supratau, kad gimdymai – ne mano sritis. Pradėjau domėtis, kur galėčiau pritaikyti savo įgytas žinias ir teko sudalyvauti paskaitoje apie pogimdyvinę depresiją, tada aiškiai supratau, kur galiu būti naudinga. Apie pagalbą po gimdymo tuo metu iš vis nebuvo jokių kalbų, tarsi pilka zona moterų gyvenime.

– Ar pogimdyminės dulos populiarios Lietuvoje? Kokia situacija užsienyje? Ar tai naujovė, ar senas ir gilias tradicijas turintis užsiėmimas?

Lietuvoje dula po gimdymo vis dar nėra populiari.

Problema yra ir ta, kad ir pačių dulų po gimdymo nėra daug. Jeigu mūsų būtų daugiau ir ypač regionuose, žinia plistų greičiau, nes sklaidos tikrai trūksta. Esu sutikusi ne vieną mamą, kuri sakė : „kad man kas anksčiau būtų sakęs...“.

Užsienyje ši paslauga tikrai populiaresnė. Didelis poreikis yra JAV, ten yra net naktinės dulos, kurios budi prie vaikelio, kad mamos galėtų išsimiegoti. Rytų kraštuose (Tailandas, Kinija, Japonija) pagalba po gimdymo irgi labai svarbi, tik pagalbininkė vadinama kitais

terminais (Yue Sao, Zuo Yuezi shi, Sango care helper, - kurie apibūdina pagalbą moteriai po gimdymo).

Tai specialiai apmokytos moterys, kurios padeda moteriai per „yuezi“ (po gimdymo) laikotarpį. Jos rūpinasi tiek kūdikiu, tiek motina: ruošia maistą pagal tradicinę mediciną, padeda žindyti, prižiūri kūdikį, arba vietinės „tradicinės žolininkės“ padeda po gimdymo naudodamos žoleles, masažus ir garines pirtis.

Dažnai miniu kaip sektiną pavyzdį kinišką tradiciją – mama mėnesį laiko „dirba“ tik

du darbus - miega ir žindo kūdikį, visa kita kita daro pagalbininkė.

– Su kokiais sunkumais dažniausiai susiduria ką tik pagimdžiusios mamos?

Sunkumai yra įvairiausi, labai priklauso nuo pačios mamos, nuo aplinkos, kurioje ji yra, kiek pagalbos gauna iš šeimos narių.

Kiek man tenka susidurti, pirmakartėms sunkiausios pirmos dienos, kai nežinai, kaip kūdikį laikyti, kaip jį pirmą kartą išmaudyti, kaip valyti bambutę, ar užtenka pieno, kodėl jis verkia, nors yra pavalgęs, ir daugybė kitų klausimų, dėl kurių mamai neramu. Mamos akys didelės, ji daug ko nežino, nes su vaikeliu nepagimdai ir vaiko auginimo instrukcijos :)

Bet didžiausi sunkumai būna 2-3 mėnesį, kai mamos resursai ima sekti, kai pirmų savaičių džiaugsmas ima slūgti ir mama susiduria su kasdiene rutina – „žindymas – sauskelnės – migdymas“.

Mama išsekusi po nemigo naktų, pervargusi nuo nuolatinės įtampos, tarp kasdienės rutinos pamiršta pasirūpinti savimi (dažniausiai kokybiškai pavalgyti ir pamiegoti).

Nepadeda ir nuotaikos svyravimai dėl hormonų pokyčių.

Didžiausia problema, kad mama visą save atiduoda kūdikiui, visiškai pamiršdama, kad ir ji turi poreikių.

– Kuo pogimdyminė dula gali padėti? Kokią įtaką tai daro šeimos emocinei sveikatai?

Kaip ir minėjau, didžiausia problema, kad mama neturi kada skirti laiko savo poreikiams. Atsimenat Maslow poreikių piramidę? Dalis fiziologinių poreikių, kurie yra būtini žmogaus egzistavimui, tokių kaip miegas (poilsis) ir maistas, mama pilnavertiškai nepatenkina. Kas darosi su žmogum, kai keletą mėnesių iš eilės nėra patenkinami pirminiai poreikiai? Jis pasidaro piktas, išsekęs, sudirgęs, nelaimingas. Tas pats ir su mama – ji pervargusi, dažnai suirzta, būna, kad supyksta ant kūdikio, tada jaučia kaltę, kad yra netikusi mama, tada jaučiasi dar blogiau.

Uždaras ratas sukasi ir kenčia ne tik ji, bet ir kūdikis, ir visa šeima, nes kaip bebūtų. moteris yra šeimos centras, viskas sukasi apie ją.

Pogimdyminė dula pirmiausia gali nuimti įtampą – nes mamai dažnai reikia „ausies“, kuri ją girdėtų, ir žmogaus, kuris ją padrąsintų.

Dula gali perimti dalį buitinių darbų, kad mama galėtų tuo metu pailsėti.

Gali pagaminti maistą jai ir visai šeimai, pasivaikščioti su vaikeliu lauke, kad mama galėtų ramiai nusiprausti ar tiesiog išgerti kavos, o gal ir pamiegoti. Užsiimti su vyresniais vaikais, kuriems trūksta mamos dėmesio ar pabendrauti su augintiniais – nepatikėsit, bet jie irgi reikalauja dėmesio iš mamos :)

Pogimdyminės dulos tikslas – kiek įmanoma daugiau nuimti nuo mamos pečių kasdieninės naštos, kad ji galėtų mėgautis motinyste ir taip prisideda prie šeimos emocinės gerovės.

– Ar dažnai mamos kreipiasi pagalbos į jus? Kas, jūsų manymu, trukdo mamoms kreiptis pagalbos į trečiąjį asmenį?

Pasakysiu taip – kreipiasi mamos, kurios yra drąsios arba padrąsintos savo partnerių.

Atrodo gyvename XXI amžiuje, bet požiūris į mamą po gimdymo, sakyčiau, vis dar viduramžiuose... Iš jos reikalaujama, kad ji viena viską sužiūrėtų – kūdikis, vyresni vaikai, buities darbai, augintiniai, maisto ruošimas, – viskas ant jos pečių, nes „taigi būni namie, nieko neveiki“:)

Dažna moteris norėtų pagalbos, bet šeimos nariai greit pasodina „ant žemės“ – „ visos susitvarko, kaip tu nesusitvarkysi“, „mūsų laikais nei skalbimo mašinų nebuvo, nei sauskelnių, vis tiek vaikus užauginom, o dabar jaunimas visai išlepęs“, „taigi viskas gerai, kam tau ta pagalba“ ir t.t.

Baimė pasirodyti silpnai; gėda, ką žmonės pasakys; kaltė, kad nesusitvarko viena.

Todėl ir sakau, mama turi būti labai drąsi, kad pasipriešintų visuomenės nuostatoms, pastovėtų už save ir savo šeimą.

Čia labai padėtų partneriai, kurie pritartų ar net patys pasiūlytų dulos pagalbą, kurios mamos nedrįsta paprašyti.

[Nuo DULOS SU BARZDA]

Tėčiai, girdėjot? Jūsų palaikymas labai svarbus. Jeigu patikinsite žmoną, suvoksite, kad pagalba reikalinga ir ją galima gauti, ir paskatinsite jos kreiptis, ženkliai prisidėsite prie visos šeimos emocinės gerovės.

Nesakome, kad užsakytumėt pogimdyminės dulos paslaugas žmonai kaip siurprizą, ne. Apsitarkite kartu, ir jeigu reikia pagalbos, būkite tas, kuris paremia, palaiko, ir validuoja ką tik pagimdžiusios moters jausmus bei atliepia jos poreikius.

Ką galite padaryti?

1. Pasiūlykite pogimdyminės dulos pagalbą, pristatykite tai kaip realią opciją;

2. Jeigu mylimoji dvejoja, jaučia gėdą, kaltę, palaikykite ją ir normalizuokite pagalbos paieškas. Pasakykite jai "nereikia kentėti, mums gali padėti, tau gali padėti, ir dėl to tu nesi blogesnė mama, priešingai, tu puikiai tvarkaisi";

3. Jei žmona sutinka kreiptis pagalbos ir ieškoti pogimdyminės dulos paslaugų, valio. Padėkite surasti tinklalapį, panešiokite kūdikį, kol ji pasiskambins, ar susirašys. Toks tėtis tikrai vertas pagarbos.